priirti

priirti
3 priìrti, prìiria, priýrė tr. 1. privaryti irkluojant: Ir, priyręs [= priyrę] luotus žemėsp, palikdami visa, sekė jį DP288. 2. refl. K priplaukti, prisistumti irklais: Pri kranto prisiirsiu R237. Su valtele prisiyrė prie krašto BsPI26. 3. refl. prk. su vargu prieiti, prisikasti: Kad tik ligi jo ramiai prisiirtume, o toliau ir Suvaizdis mokės padėt . Jis šonu prisiyrė prie inžinieriaus sp. 4. prk. prišlieti: Būt nor tvartelį priýręs (pristatęs šalia kitų namų) Lp. \ irti; atirti; įirti; iširti; nuirti; parsiirti; perirti; prasiirti; priirti; suirti; užsiirti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • priirti — 1 priìrti intr. prisiardyti: Visokių priìro pagalių (verčiant eiles žabų) Trs. irti; apirti; atirti; iširti; nuirti; pairti; prairti; priirti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priirti — 2 priìrti intr. priplaukti irklais stumiantis: Su valtimi priiro jis prie krašto, t. y. priplaukė J. Priyra, kur prinra (priplaukia) laivai ir atsisto[ja] J. irti; atirti; įirti; nuirti; perirti; priirti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priirti — prii̇̀rti vksm. Prii̇̀rk váltį prie krañto, nenóriu sušlàpti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apirti — 1 apìrti intr. 1. apgriūti: Apìrus triobelė Rm. Pečius apìro Ėr. Žiūrėk, špūlė apìro (siūlai užgriuvo) Kt. Apirusi šeiva N. 2. truputį leistis iš siūlių, rykšti: Jau sermėga jo apìrusi J. irti; apirti; atirti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atirti — 1 atìrti intr. atsiardyti (apie siūlus, drabužį): Rankovę prisiūkiat, šitai atìro KlvrŽ. Siuvai siuvai, o tavo kešenius vėl atìro Lp. Siūlė atyra N. Ar diržiukas neprisiūtas, ar atìręs? Rmš. Pažasčiai atìrę OG320. | refl.: Atsiìro lopai nuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atirti — 2 atìrti intr. atplaukti irklais stumiantis: Trečias atìro juodu laivužiu JD819. Ma[n] besemiant vandenėlį, ir atyra juods laivelis JV1089. | refl.: Atsiìro jis nuo krašto su valtim, su luotu, su laivu, su paramu J. irti; atirti; įirti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atirti — 3 atìrti, àtiria, atyrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl. | Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287. | refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870. | Per tą laiką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • irti — 1 ìrti, ỹra (iñra, ir̃na, ìrsta), ìro intr. 1. griūti, byrėti į dalis: Molis ỹra, suiro J.Jabl. Sutapyk duoną, kad iñra kepant J. Graudi žemė neglaistos ant žambio, ale ìrsta ariant, t. y. skleidžias J. Muilas nedžiovintas lomomis ìrsta …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • irti — 3 ìrti, ìria, yrė 1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį ìrti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300. 2. intr. DP78 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iširti — 1 išìrti intr. 1. sugriūti, į dalis subyrėti: Vežimas išìręs, be pėdelių, be rungų Gž. Kibiras išìro KII368. Man ratai išìro, abrakai išbiro Jnšk. 2. išsiardyti (apie siūlus, drabužį): Prastas siuvėjas – siūlė išìrsta greitai J. Išyra siūlė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”